7 skyrius. Pokyčiai

Pokyčiai – tai tiltas tarp dabartinės situacijos ir ateities vizijos. Jie leidžia abstrakčius norus paversti konkrečiais žingsniais. Pokyčiai gali būti įvairaus masto – nuo kasdienių įpročių iki kardinalių sprendimų.

1. Pokyčių kategorijos

• Kardinalūs – dideli, ilgalaikiai žingsniai (persikraustymas, darbo keitimas, sprendimas dėl vaikų).
• Kompromisiniai – susitarimai (pareigų pasidalijimas, grafikai, ribos su giminaičiais).
• Mikro pokyčiai – maži įpročiai ir ritualai (vakarienė be telefonų, kasdieniai komplimentai, bendras rytinis kavos puodelis).

2. Skirtumo analizė

Skirtumo (gap) analizė padeda palyginti dabartinę būseną ir norimą ateitį:

• Kur esame dabar.
• Kur norime būti.
• Kokie pokyčiai reikalingi, kad įveiktume atotrūkį.

Šis metodas leidžia sistemiškai nustatyti žingsnius.

3. Pokyčių pavyzdžiai

Pavyzdys 1

• Dabartinė būklė: mažai bendro laiko.
• Norima ateitis: daugiau emocinio artumo.
• Pokytis: įvesti savaitinį vakarą be įrenginių (mikro pokytis).

Pavyzdys 2

• Dabartinė būklė: finansinis nestabilumas.
• Norima ateitis: užtikrintumas ir stabilumas.
• Pokytis: sukurti bendrą biudžetą ir taupymo strategiją (kardinalus).

Pavyzdys 3

• Dabartinė būklė: konfliktai dėl buities.
• Norima ateitis: teisingas pareigų pasiskirstymas.
• Pokytis: sudaryti pareigų sąrašą ir jį perskirstyti (kompromisinis).

4. Bendri ir asmeniniai pokyčiai

Svarbu atskirti:

• Bendrus pokyčius (tai, kas susiję su pora).
• Asmeninius pokyčius (tai, ką kiekvienas daro sau).

Balansas – judėti abiem kryptimis: plėtoti ir „mes“, ir „aš“.

Išvada

Pokyčiai – procesas, o ne vienkartinis sprendimas. Jie reikalauja laiko, susitarimo ir pasirengimo koreguoti. Net maži žingsniai ilgainiui gali atnešti didelių rezultatų.