5 skyrius. Sąsajos

Sąlygos, poreikiai ir funkcijos neegzistuoja atskirai. Juos sieja seka: Sąlyga → Poreikis → Funkcija. Ši logika padeda suprasti, kaip realybė formuoja poreikius, o poreikiai lemia veiksmus.

1. Sąlyga → Poreikis

Pavyzdžiai:

• Sąlyga: mažai bendro laiko → Poreikis: artumas, bendrumas.
• Sąlyga: nestabilūs finansai → Poreikis: saugumas, užtikrintumas.
• Sąlyga: giminaičių spaudimas → Poreikis: autonomija, ribos.
• Sąlyga: lėtinis stresas → Poreikis: emocinis saugumas.

2. Poreikis → Funkcija

Pavyzdžiai:

• Poreikis: pripažinimas → Funkcija: bendravimas (padėka, komplimentai).
• Poreikis: bendras laikas → Funkcija: bendradarbiavimas (laisvalaikio planavimas).
• Poreikis: emocinis saugumas → Funkcija: palaikymas (empatija, dėmesys).
• Poreikis: vystymasis → Funkcija: bendras vystymasis (nauji projektai, mokymasis).

3. Asmeninės funkcijos ir jų įtaka bendroms

Stiprios asmeninės funkcijos mažina bendrųjų funkcijų krūvį. Pavyzdžiui, jei žmogus moka valdyti stresą, konfliktų mažiau. Jei turi hobių ir socialinių ryšių, partneris netampa vieninteliu džiaugsmo ir pripažinimo šaltiniu.

Silpnos asmeninės funkcijos padidina bendrųjų funkcijų krūvį: autonomijos, draugų ar savireguliacijos stoka gali kelti per didelius lūkesčius ir įtampą.

4. Universalioji formulė

Sąlyga (fonas) → Poreikis (prašymas) → Funkcija (veikimo būdas)

Pavyzdys:

• Sąlyga: daug darbo, mažai laiko.
• Poreikis: būti artimesniems ir bendrauti.
• Bendra funkcija: savaitinis vakaras be gadžetų.
• Asmeninė funkcija: nuovargio valdymas, kad būtų galima įsitraukti.

Išvada

Sąsajos leidžia paversti abstrakčius pokalbius („mums reikia daugiau artumo“) į konkrečius žingsnius („skiriame vakarą, sukuriame ritualą“). Tai raktas į praktinį karkaso naudojimą.